Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Eowyn Ivey "Sniego vaikas", arba Snieguolė Aliaskoje


Eowyn Ivey "Sniego vaikas" - miela knyga. Pasaka apie Snieguolę Aliaskos stiliumi.

Pamenat Snieguolę - rusišką pasaką ir multiką apie mergaitę, kurią iš sniego nusilipdė du diedukai. Štai čia tas pats: Meibelė ir Džekas Aliaskoje nulipdo snieginę mergaitę. Ir ji atgyja...
- Žinau, tai skamba neįtikėtinai, bet argi nesupranti? - neatlyžo ji. - Mes troškome jos, lipdėme ją su meile ir viltimi, ir ji atėjo pas mus. Ji yra mūsų maža mergaitė. Nežinau tiksliai kaip, bet ji sukurta iš šios vietos, iš šito sniego ir šito šalčio. Argi negali tuo patikėti?
Tiesa, paskui paaiškėja, kad nenulipdyta ji, o tikrų tikriausia. Ir kilusi ji ne iš pasakos ar sniego, o iš svetimos šalies. Ir dar ir tėvus turėjo - tikruosius, o ne ją priglaudusius Meibelę ir Džeką. O ir tų dviejų senstelėjusių laimės ieškotojų gyvenimas ne rožėmis klotas. Juos lydi sunkus gyvenimas, šaltis, nelaimės, liūdesys ir neviltis.

Toji snieginė mergaitė į jų pasaulį įneša skaidrumo, bet ne viskas taip lengva ir paprasta.

Dailiai parašyta: stebuklingai, pasakiškai. Viršelis puikus - jį kūrė iliustratorė Agnė Kananaitienė.

Skaityti gera ir miela, nors nieko daug iš šios knygos ir neišmoksti. Nepasakyčiau, kad ši knyga įsirėžė man į smegenis. Perskaičiau ir jau beveik pamiršau.

Mano įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Metodika"/"Sofoklis"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 226
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "The Snow Child"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...