Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sovietmečio ydų antologija, arba R. Šerelytės "Mėlynbarzdžio vaikai"

Gimiau reiškinyje, skambiu vardu SSSR. Ir nors mano gyvenimo stažas Sovietų Sąjungoje nedidelis, bet daug ką atsimenu. Todėl Renatos Šerelytės knyga "Mėlynbarzdžio vaikai" man buvo jauki ir graudi. Ir juokinga: ir šypsojausi, ir prajukusi buvau.  

Atpažįstu ir dėdulę pijoką, ir pusseserę, saviveiklininkę aktyvistę, kaimo kleboną, visažines kaimynkas... Geležines dėžes parduotuvėse, šūkius valgyklose ir aktų salėse, volgas ir griuvenas autobusus... 

Kas augo Sovietų Sąjungoje, tam ši knyga bus tarsi atsiminimų albumas. Kam šis reiškinys - tik egzotika, tai bus tarsi pažintinė knyga. 

Bet čia ne nei odė SSSR, nei istorijos vadovėlis. Tai knyga apie žmones, priglušintus pernelyg šviesaus rytojaus.  Pasimetusius, ligotus, nesugebančius veikti ir mąstyti. To neišmokė Mėlynbarzdis, visus prispaudęs po padu. Nesvarbu, kas tas Mėlynbarzdis - sadistas patėvis, tėvelis Stalinas ar visa komunizmo santvarka.  

Pasakoje Mėlynbarzdžio slaptame kambaryje buvo slepiami lavonai, šioje knygoje - po skambiais propagandiniais lozungais slepiamos žmonių ir santvarkos ydos. Alkoholizmas, ištvirkimas, silpnaprotystė... 

- O kas gi tam?..
Tėvas gūžtelėjo pečiais, užtat senis žinojo visų diagnozes ir žvaliai riktelėjo:
- Ogi knygų persiskaitė!.. Ir viskas jam tynai, - bakstelėjo į galvą, - susimaišė!..
Moteriškės užjaučiamai atsiduso. O vyriokšlis, kuris per visą lankymo laiką nepratarė nė žodžio, - matyt, jam per akis užteko ir to, kad asmeniškai dalyvauja, - atsistojo ir mostelėjo į duris. Moterys subruzdo atsisveikinti, senis susigraudino, paklausė, ar pradžiūvo dirvos ir ar paršai neserga, - tokiu balsu, lyg teirautųsi apie mylimus vaikus ir anūkus, uždarytus tvartelyje, o kokį riebesnį jau numatytą papjauti. 
 Patiko man ši knyga, bet sunkiai renku žodžius aprašyti. Patiko viskas: ir siužetas, ir personažai, ir rašymo stilius. Panašias temas R. Šerelytė narsto ir kituose kūriniuose: ir novelėse, ir kituose romanuose (pvz., "Vardas tamsoje"), bet "Mėlynbarzdžio vaikuose" jos atsiskleidė brandžiausiai. 

 Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Alma littera"
Metai: 2008
Puslapių: 214
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".