Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sovietmečio ydų antologija, arba R. Šerelytės "Mėlynbarzdžio vaikai"

Gimiau reiškinyje, skambiu vardu SSSR. Ir nors mano gyvenimo stažas Sovietų Sąjungoje nedidelis, bet daug ką atsimenu. Todėl Renatos Šerelytės knyga "Mėlynbarzdžio vaikai" man buvo jauki ir graudi. Ir juokinga: ir šypsojausi, ir prajukusi buvau.  

Atpažįstu ir dėdulę pijoką, ir pusseserę, saviveiklininkę aktyvistę, kaimo kleboną, visažines kaimynkas... Geležines dėžes parduotuvėse, šūkius valgyklose ir aktų salėse, volgas ir griuvenas autobusus... 

Kas augo Sovietų Sąjungoje, tam ši knyga bus tarsi atsiminimų albumas. Kam šis reiškinys - tik egzotika, tai bus tarsi pažintinė knyga. 

Bet čia ne nei odė SSSR, nei istorijos vadovėlis. Tai knyga apie žmones, priglušintus pernelyg šviesaus rytojaus.  Pasimetusius, ligotus, nesugebančius veikti ir mąstyti. To neišmokė Mėlynbarzdis, visus prispaudęs po padu. Nesvarbu, kas tas Mėlynbarzdis - sadistas patėvis, tėvelis Stalinas ar visa komunizmo santvarka.  

Pasakoje Mėlynbarzdžio slaptame kambaryje buvo slepiami lavonai, šioje knygoje - po skambiais propagandiniais lozungais slepiamos žmonių ir santvarkos ydos. Alkoholizmas, ištvirkimas, silpnaprotystė... 

- O kas gi tam?..
Tėvas gūžtelėjo pečiais, užtat senis žinojo visų diagnozes ir žvaliai riktelėjo:
- Ogi knygų persiskaitė!.. Ir viskas jam tynai, - bakstelėjo į galvą, - susimaišė!..
Moteriškės užjaučiamai atsiduso. O vyriokšlis, kuris per visą lankymo laiką nepratarė nė žodžio, - matyt, jam per akis užteko ir to, kad asmeniškai dalyvauja, - atsistojo ir mostelėjo į duris. Moterys subruzdo atsisveikinti, senis susigraudino, paklausė, ar pradžiūvo dirvos ir ar paršai neserga, - tokiu balsu, lyg teirautųsi apie mylimus vaikus ir anūkus, uždarytus tvartelyje, o kokį riebesnį jau numatytą papjauti. 
 Patiko man ši knyga, bet sunkiai renku žodžius aprašyti. Patiko viskas: ir siužetas, ir personažai, ir rašymo stilius. Panašias temas R. Šerelytė narsto ir kituose kūriniuose: ir novelėse, ir kituose romanuose (pvz., "Vardas tamsoje"), bet "Mėlynbarzdžio vaikuose" jos atsiskleidė brandžiausiai. 

 Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Alma littera"
Metai: 2008
Puslapių: 214
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...