Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Aravind Adiga "Baltasis tigras", arba Indija, kurios jūs nenorite pamatyti

Aravindo Adigos "Baltasis tigras" 2008 metais pelnė Booker'io premiją. Jei knyga pelnė premiją, dar nereiškia, kad privalo patikti... Nediskutuosiu, gera ji ar bloga, man ji pasirodė atstumianti.

Ta nemeilė prasidėjo nuo pat pirmųjų puslapių - vis norėjau mesti ir neskaityti iki galo. Persilaužiau perskaičiusi maždaug pusę. Bet net kai ir supratau, ką čia autorius bando pasakyti, nepajutau nieko, kas verstų skaityti kitus jo kūrinius ar kodėl turėčiau šią knygą rekomenduoti kitiems.

Nužudęs savo šeimininką (tai aišku beveik nuo pat pradžių), Muna/ Balramas/ Baltasis tigras iš naujo kuria savo gyvenimą - ištrūko iš tarno likimo ir tapo verslininku. Tačiau net ir dabar jo gyvenimas - tai tik vakarietiško arba turtingųjų gyvenimo kopijavimas, kitaip sakant, susižavėjimas išoriniu blizgesiu, tarnystė sietynams...

Nepatiko dėstymas - laiškai Kinijos premjerui (perskaičiau visą knygą, bet taip ir nesupratau, - prie ko čia tas Kinijos premjeras?!), kalba ne itin sklandi, kartais nuklystama į nelabai aiškius pafilosofavimus...

Neradau nė vieno patrauklaus veikėjo, ir tas pagrindinis - Balramas... Kaip aš turėčiau į jį reaguoti? Gal turėčiau pajusti gailestį, pritarti jam, tikėtis, kad jam pavyks ištrūkti iš apgailėtino tarno gyvenimo? Nepajutau nieko panašaus. Atgrasus personažas. Net ir pačioje pabaigoje, kai jis lyg ir parodo gailestingumą, sumanumą, gerumo apraiškas, jis man vistiek liko tamsuolis sociopatas.

Patiko tai, kad autorius leidžia pačiam skaitytojui išspręsti moralinę užduotį: ar teisingai pasielgė pagrindinis veikėjas.

Nemėgstu jokių seilėtų istorijų, jokių "ak, mielasis, be tavęs mano gyvenimas baigtas", jokių rojaus kampelių aprašymų, bet "Baltojo tigro" niūrumas mane pribaigė: absoliučiai jokios šviesos šioje knygoje, jokios prošvaistės.

Gal teko matyti turistinę reklamą per kabelinę TV, kurioje niūniuojama: "India... Incredible India..." (liet. Indija, nuostabioji Indija...) Tai čia turėtų skambėti šūkis: "Indija, kurios jūs nenorite pamatyti". Purvas, skurdas, kyšininkavimas, neapykanta, kastų sistema, chaotiškas eismas... 

R. Č. nuotr.
- Kam mums išvis vairuotojas? Kodėl tu negali vairuoti, juk buvai įpratęs? 
- Pinke, tai buvo Niujorkas, juk negaliu vairuoti Indijoje, tik pažiūrėk, koks eismas. Niekas nesilaiko taisyklių, žmonės bėga per gatvę kaip pamišę, pažiūrėk, pažiūrėk, kas dedasi... 
Į mus visu greičiu artėjo traktorius, iš išmetamojo vamzdžio versdamas dailų tankų juodų dūmų kamuolį. 
- Jis važiuoja ne ta kelio puse! Traktoriaus vairuotojas to net nepastebi. 
Ir aš nepastebėjau. Na, maniau, kad reikia važiuoti kaire kelio puse, bet iki tol nepažinojau nė vieno, kuris būtų jaudinęsis dėl šios taisyklės. 
- Tik pažiūrėk į išspjaunamus dūmus. Jei aš čia vairuosiu, Pinke, visai išeisiu iš proto. 
Tikrosios Indijos vaizdeliai gana ryškūs ir prideda šarmo knygai, bet kai kur perlenkiama lazda: ypač nervino pasikartojantis "snapo kaišiojimo" motyvas (atseit, lytinis aktas: vyras-moteris, vyras-vyras), kekšynai, galutinai pribloškė sutūpusių ir šikančių vyrų eilės lūšnynuose aprašymas. 

Nebesinori net prisiliesti prie knygos antrą kartą, štai kas būna, kai per daug tikiesi. Tikėjausi tigro orumo vertės knygos, o gavau apdergtą Indiją.

Mano įvertinimas: 3/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2008
Puslapių: 288
Knyga: pasiskolinta
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Is kometaro matyti, kad arba niekuoet nebuvai Indijoj arba matei tik turistine jos puse. Tekus ten pagyventi metus ir perskaicius knyga viskas susisieja 100%. Autoriui puikiai pavyko perteikti realybe ir tai tik irodo tavo pasibjaurjimas knyga. Taip, Indija yra tokia-apdergta. Indai patys tai neigia, nes skaudzios tiesos niekas nenori pripazinti. Todel tokios reklamos kaip Incredible India ir figuruoja...Stengiantis bent isvaizdi geresni sukurti nei yra is tikruju. Liudna, bet viska tik nuo ju paciu priklauso...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Viena mano mėgstamiausių knygų..:) Gaila, kad nepatiko..:) Bet, - kiek žmonių, tiek nuomonių...O gal ir vertimas nelabai pavykęs..;)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...