Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sharon Owens "Arbatinė Šilkmedžių gatvėje", arba Saldi arbata

Panorau paskaityti ką nors vasariško ir lengvo, tad atverčiau neseniai išsimainytą ir paštu atkeliavusią Sharon Owens "Arbatinę Šilkmedžių gatvėje". Kaip tik tiko lengvam skaitymui, netgi šiek tiek nustebau, nes gavau daugiau nei tikėjausi.

Arbatinė, kur šeimininkauja Danielius ir Penė, - susitikimo taškas, kur renkasi  visokio plauko keistuoliai ir nevykėliai: nepripažinta dailininkė, senmergės seserys, nespausdinamas rašytojas, namų šeimininkė ir t.t.

Visi arbatinės klientai negyvena taip, kaip norėtų: trukdo nelaimingas šeimyninis gyvenimas, skurdas ir nepripažinimas, šeimos paslaptys, antsvoris, neištikimi sutuoktiniai ir t.t. Personažų daug, jie įvairūs ir su savomis nesėkmėmis. Net arbatinės šeimininkai turi savų nemalonumų, nesutarimų ir juodulių. 


R. Č. nuotr.
- Žinai, Danieliau, štai ką čia norėčiau padaryti. Nudažyti kavinę kraujo raudonumo spalva. Tik pažvelk , koks įspūdis, kai uždegtos stalinės lempos. Taip jauku ir prašmatnu. 
- Mums tik šito ir trūksta, - atsiduso jis blizgindamas stiklinį padėklą varškės pyragui. - Šitos sienos tokios griuvenos, kad jų neįmanoma dažyti. Tu gi žinai, mieloji.
- Ar negalima pasamdyti žmogaus, kadjas pataisytų? Ar tiesiog sukandus dantis ją iš pagrindų atnaujinti? Įdėti didesnius langus, nupirkti naujus baldus? Virtuvėje įtaisyti naują įrangą? Tu gi žinai, kad mes tai išgalime. 
- Mažute, kavinė žmonėms patinka tokia, kokia yra, - kirste nukirto Danielius. - Visame mieste čia viena iš nedaugelio vietų, iki šiol valdoma tos pačios šeimos ir nuo senų laikų nepakitusi. Karalienės koledžo studentams ji patinka. Sako, čia "klasė". Retro stilius, ar kažkas tokio. 
Išgėriau šį romaną kaip pasaldintą arbatą. Saldi arbata gerai, kol saldumo ne per daug. Čia tas sakingas saldumas išlaikytas, tik pačioje pabaigoje ant dugno užsiliko neištirpusio cukraus. Knygos pabaiga nuspėjama, nusaldinta, nulaiminginta, tačiau nieko daugiau ir nesitikėjau. Pats tas skaitinys atostogoms.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "The Tea House on Mulberry Street"
Puslapių: 320
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".