Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sharon Owens "Arbatinė Šilkmedžių gatvėje", arba Saldi arbata

Panorau paskaityti ką nors vasariško ir lengvo, tad atverčiau neseniai išsimainytą ir paštu atkeliavusią Sharon Owens "Arbatinę Šilkmedžių gatvėje". Kaip tik tiko lengvam skaitymui, netgi šiek tiek nustebau, nes gavau daugiau nei tikėjausi.

Arbatinė, kur šeimininkauja Danielius ir Penė, - susitikimo taškas, kur renkasi  visokio plauko keistuoliai ir nevykėliai: nepripažinta dailininkė, senmergės seserys, nespausdinamas rašytojas, namų šeimininkė ir t.t.

Visi arbatinės klientai negyvena taip, kaip norėtų: trukdo nelaimingas šeimyninis gyvenimas, skurdas ir nepripažinimas, šeimos paslaptys, antsvoris, neištikimi sutuoktiniai ir t.t. Personažų daug, jie įvairūs ir su savomis nesėkmėmis. Net arbatinės šeimininkai turi savų nemalonumų, nesutarimų ir juodulių. 


R. Č. nuotr.
- Žinai, Danieliau, štai ką čia norėčiau padaryti. Nudažyti kavinę kraujo raudonumo spalva. Tik pažvelk , koks įspūdis, kai uždegtos stalinės lempos. Taip jauku ir prašmatnu. 
- Mums tik šito ir trūksta, - atsiduso jis blizgindamas stiklinį padėklą varškės pyragui. - Šitos sienos tokios griuvenos, kad jų neįmanoma dažyti. Tu gi žinai, mieloji.
- Ar negalima pasamdyti žmogaus, kadjas pataisytų? Ar tiesiog sukandus dantis ją iš pagrindų atnaujinti? Įdėti didesnius langus, nupirkti naujus baldus? Virtuvėje įtaisyti naują įrangą? Tu gi žinai, kad mes tai išgalime. 
- Mažute, kavinė žmonėms patinka tokia, kokia yra, - kirste nukirto Danielius. - Visame mieste čia viena iš nedaugelio vietų, iki šiol valdoma tos pačios šeimos ir nuo senų laikų nepakitusi. Karalienės koledžo studentams ji patinka. Sako, čia "klasė". Retro stilius, ar kažkas tokio. 
Išgėriau šį romaną kaip pasaldintą arbatą. Saldi arbata gerai, kol saldumo ne per daug. Čia tas sakingas saldumas išlaikytas, tik pačioje pabaigoje ant dugno užsiliko neištirpusio cukraus. Knygos pabaiga nuspėjama, nusaldinta, nulaiminginta, tačiau nieko daugiau ir nesitikėjau. Pats tas skaitinys atostogoms.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "The Tea House on Mulberry Street"
Puslapių: 320
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...