John Steinbeck "Sweet Thursday", arba Meilė ir neviltis

"Sweet Thursday" (liet. "Saldusis ketvirtadienis") - "Konservų gatvės" tęsinys. John'as Steinbeck'as čia išlieka ištikimas sau ir Cannery Row.

Jau du kartus Lietuvos leidyklos išleidžia "Konservų gatvę" ir "Tortilijų kvartalą" kaip vieną knygą arba kaip dviejų knygų seriją, o "Saldusis ketvirtadienis", rodos, taip niekad ir nebuvo išverstas ir išleistas. Kažin kodėl? Juk net filmo "Cannery Row" didžioji siužeto dalis yra paimta iš "Saldžiojo ketvirtadienio". 

"Saldusis ketvirtadienis" - geresnė knyga nei "Konservų gatvė": charakteriai konkretesni, įvykiai aiškesni, siužetas nuoseklus, besivystantis ir įtraukiantis. To man pritrūko pirmoje knygoje: norėjosi kažko daugiau nei atskirų istorijų, kurias vienija tik vieta.

Kam patiko "Konservų gatvė" ar kiti Steinbeck'o kūriniai, tam patiks ir "Saldusis ketvirtadienis". Kam nepatiko, tas tegul ir čia neieško atradimų: išliko senamadiška, steinbeckiška maniera, šiltas humoras, saviti personažai, keistos istorijos.

Tik laikmetis kitas: tarp šių dviejų knygų spėjo praūžti II pasaulinis karas. Gyvenimas Konservų gatvėje tebesitęsia: iš senųjų personažų vieni liko, kiti dingo, atsirado naujų. Pagrindinis čia tampa Doko personažas, o jį apėmusi neviltis - siužeto stuburas. Kas jam nutiko, net jis pats nesupranta ir pagelbėti sau negali. Kas ištrauks Doką iš savigraužos ir kūrybinės krizės?

R. Č. nuotr.

"Likusieji penkiolika [aštuonkojų], atrodo, jau aklimatizavosi ir noriai pagavo bei suvirškino mažus krabus, patalpintus į akvariumą. Šviesa..." Jo pieštukas sulūžo. Jis pasiėmė kitą, bet ir tas traškėdamas lūžo ir įdrėskė popierių. Jis perskaitė ką buvo parašęs: nuobodu, sausa, - pagalvojo. Kodėl turėčiau manyti, kad gyvūnas smarkiai nutolęs nuo žmogaus - gal aš tik apgaudinėju save? Viršutinis balsas tyliai prabilo: "Žiūrėjimas į save vandenyje - sielos ieškojimas, mažas žmogau, tarp vandens gyvių - tai bandymas įžiūrėti turinį tuštumoje. Vaidini geresnį už Maką - slaptais, kunigiškais mokslo žodžiais bandai pridengti faktą, kad neturi ką pasakyti?" 

O apatinis balsas raudojo: "Vienišas! Vienišas! Pakelk mane į šviesą ir šilumą. Vienišas!"
(Apytikslis vertimas - mano.)

Kenčiantį Doką gelbsti visa gatvė: Fauna su bordelio merginomis, Makas ir draugeliai, naivusis Heizelis, parduotuvės savininkas J&M, ir jauna, daili, bet nepraustaburnė būtybė Siuzė. 

Ir pačią knygą buvo įdomu skaityti, ir knygos pabaigoje patalpintus paaiškinimus: kokie personažai ir vietovės turi realius atitikmenis. 

Miela, šilta, jauku. Steinbeckiška. Noriu į Monterėjų. 

   

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Penguin Books"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 1954
Puslapių: 266
Knyga: elektroninė
Kainavo: 0 Lt