Neįdomu. Ši knyga - ne daugiau nei "Svajonių romanas". Na, gal su kokiu pliusiuku.
Supratau, ką Rebecca Miller bandė pasakyti. Tiksliau, net mąstyti nereikėjo - tema nurodyta labai tiesmukai. Neva kiekviena namų šeimininkė po prijuoste slepia savo paslaptis. Nugyvenusi pusę amžiaus, moteriškė dar negyveno SAVO gyvenimo. Nežino, ko nori, nežino, kuo užsiimti. Pažįstamas jausmas, bet skaityti apie tai knygoje neįdomu.
Čia viskas labai nuspėjama: dora moteris, gera šeimininkė, ištikima savo vyro žmona ir jos ankstesnis gyvenimas, sukurtas pagal geriausius Holivudo filmų standartus. Autorė persistengė kurdama kuo daugiau kontrastų namų šeimininkės gyvenimui: pastorius tėvas, narkomanė motina, lesbietė teta, pabėgimas iš namų, mazochistiškos seksualinės patirties ir narkotikų dešimtmetis... Persistengė norėdama šokiruoti ir pasakyti ką nors prasminga nebesugebėjo.
Nuobodu kapstytis po svetimas šiukšles: vyro ir žmonos, vaikų ir motinų santykius. Viskas pagal banalias klišes: santuokinė neištikimybė, standartinis vaikų ir tėvų nesusikalbėjimas, motiniškas seilėjimasis, "mano motina per daug mane mylėjo", "mano motina per mažai mane mylėjo", "ji manęs nesupranta", "kada vaikai supras, ką dėl jų paaukojau".
Kai dvyniai buvo dar visai mažiukai, dažnai sapnuodavau, kad esu patiekiama ant milžiniško padėklo ir vaikai mane suvalgo. Jie taip mėgsta šonkauliukus - atsilaužia manuosius tvirtais riebaluotais pirščiukais ir godžiai šlamščia su kepsnių padažu. O nuostabiausia, kad sapne būdavau sąmoninga ir šypsodavausi. Viskas, apie ką galėdavau galvoti, - kiek daug baltymų gauna vaikai.
Pora kartų skaitydama net nusikeikiau: bliamba, kaip neįdomu. Ir šokčiojau per pastraipas, kad kuo mažiau kankinčiausi.
Yra ir filmas, pastatytas pagal šią knygą:
Bet knyga nepatiko, tai ir filmo nežiūrėsiu.
Leidykla: "Tyto Alba"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "The Private Lives of Pippa Lee"
Puslapių: 249
Knyga: elektroninė
Kainavo: 0 Lt
Aš ją varčiau varčiau, buvau ir pradėjus skaityt, bet kažkaip pagailo laiko, tai ir numečiau. Turbūt ir gerai...
AtsakytiPanaikinti