Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Bret Easton Ellis "Amerikos psichopatas", arba O kas toliau?

Ant stalo per kalėdinį chaosą kaupiasi perskaitytų knygų krūvelė. Viena iš jų - šokiruojanti, skandalinga, drausta ir cenzūruota Breto Eastono Elliso knyga "Amerikos psichopatas". Tikrai taip: šokiruojanti, niūri, sunkiai skaitoma.

Stilius šaltas, abejingas... Kaip ten sakoma? Apnuoginantis, ne, ne taip: "demaskuojantis XX amžiaus pabaigos visuomenę..." Taip bent rašoma anotacijoje.

Ir iš tiesų: panašu į visas pokalbių laidas, realybės šou, gyvenimo būdo žurnalus ir t.t. Tikrų tikriausia realybė. Tuštybių mugė. Kvaili, tušti žmogeliai. Dirbtinis spindėjimas. Nugludinti iki tobulybės kūnai, butai, namai.
Mudu su Praisu pačioje prieblandos tirštumoje žingsniuojame Hanoverio gatve ir, tarsi vedami radaro, tyliai pasukame "Harry's" link. Nuo tada kai išėjome iš "P&P", Timotis nepratarė nė žodžio. Jis nieko nesako net apie bjaurų benamį, susirietusį po šiukšliadėže netoli Akmenų gatvės, nors pamatęs Vandens gatvės link einančią moterį - dideli papai, blondinė, daili šikna, aukšti kulniukai - sugeba niūriai tarsi vilkas sustūgti. Praisas atrodo neramus ir sutrikęs, o aš visai nenoriu klausti, kas yra. Jis vilki lininį "Canali Milano" kostiumą, medvilninius "Ike Behar" marškinius, ryši šilkinį "Bill Blass" kaklaraištį ir avi suvarstomus odinius "Brooks Brothers" batus bukomis nosimis.
Etiketės, etiketės, etiketės. Daiktai. Prabanga. Brendai. Mada. Elitas. Valdžia.

O po ta nugludinta išvaizda - psichopato pomėgiai. Kai pagrindinis veikėjas nevakarieniauja prabangiuose restoranuose, nedirba, nesiardo klubuose, nešniaukščia narkotikų, tuomet tyčiojasi, kankina, žudo ir prievartauja. Šiaip sau, pramogai.

Yra ir ekranizacija:


Puikiai pavaizduota šiuolaikinė visuomenė. Nudailinti žvaigždūnai, kas dieną besisukantys lyg žiurkių rate.

Bet... O kas toliau?.. Kur prasmė?..

400 puslapių ir... Jokio moralo... Taip pat ir jokio pablogėjimo - dar didesnio žlugimo. Žemiau kristi pagrindinis veikėjas jau nebegali.

Visas knygos siužetas išdėliotas viena tiese. Taip ir baigiasi - linija nutrūksta. Ir viskas.

Oskaro Koršunovo spektaklyje "Meistras ir Margarita" buvo scena su Jėzumi ir Poncijumi Pilotu. Pilotui, kenčiančiam nuo siaubingų galvos skausmų, atveda Jėzų. Scenoje vykstant veiksmui, fone sklinda garsas, nemalonus, įkyrus, gręžiantis galvą. Pilotas tyčiojasi, sako maždaug taip: "Sako, esi Dievo sūnus, darai stebuklus. Tai padaryk taip, kad man nebeskaudėtų galva." Tas garsas, nuo kurio žiūrovai jau buvo pradėję muistytis, iškart nutyla. Ir galvą nustoja skaudėti ne tik Pilotui, bet ir visai žiūrovų salei.

Skaitant šią knygą taip pat skauda galvą. Bet palengvėjimas neateina.

Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Kitos knygos"
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 393
Originalo metai: 1991
Originalo pavadinimas: "American Psycho"
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: apie 0 Lt

Komentarai

  1. Perskaicius apzvalga nesunku nuspeti, kad moteris rase :))) man tai tobula tiek knyga tiek filmas

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...