Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Klaipėdos knygų mugė


Pagaliau - Klaipėdoje pirmoji knygų mugė. Varvindama seilę į naujienų portalų nuotraukas iš Vilniaus knygų mugių ar festivalių, pamąstydavau, kodėl visi pamiršta vakarų Lietuvą. Ir tyliai pasvajodavau, kad iki Klaipėdos toks reiškinys - knygų mugė - vis tik kada nors ateis. 

Atėjo.


Ir kokia ji ten bebūtų, vistiek džiaugiuosi. Ir norėtųsi tikėti, kad dabar tai nusiris banga: bent kasmet po knygų mugę ar tik mugelę, lyginant su Vilniaus standartais... Na, tikėkimės, kad žengsim ne žingsnį atgal, o bent pusžingsnį į priekį.

Klaipėdos knygų mugę surengė Ievos Simonaitytės biblioteka. Vyko keletas renginių: poezijos skaitymų, knygų pristatymų, susitikimų su autoriais. Mugėje dalyvavo keliolika mažųjų ir vidutinių leidyklų. Tokių leidyklų, kurių knygos lieka nepastebėtos TOP dešimtukų ar šimtukų, knyginių tinklaraštininkų ir PR'o akcijų. Buvo puiki proga paieškoti perliukų, kurių kartais randu nuošaliuose užkampiuose ar praropojus keturiomis pro apatines didžiųjų knygynų lentynas. Kažką panašaus pastebėjo ir mugėje apsilankiusi Oriksė

Buvo nemažai lietuvių autorių, daug "100 panacėjos receptų" stiliaus knygų, nemažai mokslinės ar profesinės literatūros, albumų ir t.t. Vis dėlto daugiau užstrigau prie užsienio prozos, nors įsiviešpatavusi proziškoji mano pusė buvo gerokai nustebinta, kai pavarčiau ir nusipirkau poezijos. Pirkinius lėmė biudžetas ir nešulio svoris (teko parkeliauti mikriuku namo  keliolika kilometrų nuo Klaipėdos), o pora pavadinimų nugulė į 'wish list'ą'.


Nustebino mugės darbo laikas: darbo dienomis, ketvirtadienį ir penktadienį. Perkėlus per vieną dieną, padarius mugę penktadienį ir šeštadienį, lankytojų būtų sulaukta daug daugiau. O dabar - tik pavieniai lankytojai. Nors vietinių naujienų portaluose mugės atidarymo dieną nuotraukose matėsi daugiau žmonių su miesto meru ir Savivaldybės svita priešakyje. Tačiau pasirodžius mugėje penktadienį perpiet, buvo tik vienas kitas žmogus, dažniausiai mamos su vaikais už rankos, pensinio amžiaus vyrukai, tarpusavyje besišnekučiuojantys leidyklų atstovai ir keli ištuštėję stalai, nuo kurių pora leidyklų jau buvo nusirinkusios ir susipakavusios savo knygas, nesulaukusios darbo pabaigos.


Man šioje knygų mugėje pritrūko... knygų. Jų buvo tikrai įvairių, tačiau per mažai... Situaciją turbūt būtų pataisę, jei būtų dalyvavę daugiau leidyklų. Taip pat pritrūko šiek tiek šurmulio ir gausos: knygų, žmonių, leidyklų... Užtat radau kelias mane sudominusias knygas, kurių net nebuvau girdėjusi, papildžiau savo biblioteką. Ir žinoma, ši knygų mugė buvo puiki proga pasireklamuoti ir pasireikšti mažoms leidykloms.

Komentarai

  1. Na va, tas laikas manau tikrai niekam tikęs. Aš irgi Rimbaud susimedžiojau, senas mano mylimasis. Šiandien kaip tik mieste dar kartą suskaičiau. O Rima, iš kur jūs esate? :) Įdomu, kas mūsų krašte dar apie knygas rašo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "mes" esame iš gargždų :) o tavo blogą jau pastebėjau ir apsidžiaugiau, kad dar kažkas iš Klaipėdos krašto rašo apie knygas, ir dar taip profesionaliai. dar iš tų pačių vietų yra Sandra, "asskaitau.lt" savininkė, ir Paulytė su "skaitymo ypatumais", rodos, iš kretingos...

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...