Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jurga Ivanauskaitė "Kelionių alchemija", arba Žvilgsnis per ivanauskaitišką prizmę

Perklausyta Jurgos Ivanauskaitės audioknyga "Kelionių alchemija" tos alchemijos atnešė mažiau, nei tikėjausi. Gal jau pati daug ką žinojau, gal per mažai tų kelionių aprašyta, o gal šiaip kabinėjuosi.

Jurga Ivanauskaitė aprašė savo keliones po Egiptą, Peru ir Veneciją. Tiksliau tai - jau po rašytojos mirties surinkti straipsniai, spausdinti įvairiuose žurnaluose. Taip pat į šią knygą pakliuvo ir surankiotos esė, kuriose užsimenama ir apie kitas keliones, į tolimas šalis ir po sielos kerteles.

Užkliuvo tai, kad kartojasi aprašomi faktai. Rašytoja dukart lankėsi Venecijos karnavale, dukart jį ir aprašė. Ir šiuose dviejuose skyriuose negalėjau nepastebėti besikartojančių faktų, parašytų netgi tais pačiais žodžiais, kurių panašu nepamatė, o gal vardan autentiškumo tyčia nepastebėjo knygos redaktoriai, jei tokių buvo.

Na, o šiaip, rašytoja savaip - ivanauskaitiškai - aprašinėja tai, ką mato. Tačiau nevengia ir istorinių duomenų.

R. Č. nuotr.
Maždaug už trijų kilometrų, Karnake, nuobodžiaudama neaprėpiamuose amžinybės plotuose, stovi kita milžiniška šventovė, kuri neįgudusiam žiūrovui gali pasirodyti kaip tikslus Luksoro dievanamio atspindys. Sfinksai su avinų galvomis, sugulę ilgomis eilėmis vienas priešais kitą prie centrinio įėjimo, stebi pasaulį visai abejingai. Avinas egiptiečiams anaiptol nereiškė kvailybės, o simbolizavo vieną iš asmens sielų, vadinamąją Ba, kuri, atsiplėšusi nuo kūno, praranda bet kokį prisirišimą prie materialiosios šiapusinės realybės, prie visko, kas žemiška, kas žmogiška, pernelyg žmogiška. Gal todėl, iš avingalvių sfinksų net karščiausioje saulės atokaitoje sklinda toks šaltas, ledinis, stingdantis abejingumas.
Kartais tas pasaulio stebėjimas pro ivanauskaitišką prizmę velniškai įdomus, tačiau kartais pradeda ir varginti. Teisybę sako, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Tiksliau skaityti, ką ir kaip matė J. Ivanauskaitė.

Dar ką pastebėjau - kad audioknyga ne itin geras pasirinkimas skaityti kelionių knygą. Nors nuotraukų knygoje nedaug, tačiau verta į jas pasižiūrėti. Gerai, kad turiu ir popierinę knygą, ir galėjau taip padaryti.

Mano įvertinimas: 3+/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2003
Puslapių: 320
Knyga: audioknyga - iš skaityklės, popierinę - išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".