Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Debra Dean "Leningrado Madonos", arba Tuščios Ermitažo salės

Gana ramus ir nešokiruojantis skaitinys - Debros Dean romanas "Leningrado Madonos". Nors tema ir žiauri - bado ir masinių mirčių ženklinta Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokada.

Tai knyga apie moterį Mariną. Knyga sudėta iš dviejų laiko linijų, karo Rusijoje, kai Marina buvo jauna, ir dabarties - senatvės, leidžiamos emigracijoje Amerikoje. Alzheimerio kankinama Marina sunkiai suvokia aplinką ir dabartį, tačiau su visomis smulkmenomis prisimena senuosius laikus, karą, badą Leningrade, darbą Ermitaže.

Kadangi buvau skaičiusi dokumentinę knygą apie Leningrado blokadą, buvo daug aiškiau ir lengviau įsivaizduoti, kas ten aprašoma.

Kad atsiribotų nuo gatvėse tvyrančių baisumų ir bado Marina kuria galvoje savąjį Ermitažą, mat iš tikrojo visos vertybės išvežtos ar paslėptos.

R. Č. nuotr.

Kad neužmigtų, ji įsivaizduoja savo atminties rūmus. Vaikščiojant dieną po tikras sales ne taip sunku viską prisiminti. Kai kuriuose salėse tušti rėmai sudaro tarsi žemėlapį, ir jai tereikia užpildyti tuos rėmus. Bet naktimis renka remtis tik atmintimi. Šiąnakt jį tariasi esanti Rembranto salėje, pradeda nuo rytinių durų. Užsimerkia ir atsistoja tarpduryje. Regi žalias sienas, marmurines plokštes, iškilnią salę su romių olandų figūromis ir veidas, tada ima laisvai pasakoti apie paveikslą, kurį pirmąjį pamatytų.
Beje, neblogas būdas ką nors atsiminti - statyti atminties rūmus. Kas perskaitys knygą, gal didelio knyginio pasitenkinimo ir nepatirs, bet bent jau sužinos neblogą atminties lavinimo receptą. 

Knyga kūrybiška, įdomus siužetas ir tema, tačiau pritrūko aiškaus tikslo, dėl ko ši knyga rašoma. Mane nelabai kas šokiravo ar jaudino šioje knygoje, neaiški kulminacija, trūko pabaigos. Trūko kokio nors trenksmo - kai užverti knygą ir nebeatgauni kvapo. 

Dabar jaučiuosi ne kaip bėgusi maratoną, o kaip suvaikščiojusi iki parduotuvės ir atgal - taip paprastai ir buitiškai. Nors gal tiksliau reikėtų sakyti - iki paveikslų galerijos, paklebenusi uždarytas jos duris ir grįžusi atgal.

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 240
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "The Madonnas of Leningrad"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...