Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Debra Dean "Leningrado Madonos", arba Tuščios Ermitažo salės

Gana ramus ir nešokiruojantis skaitinys - Debros Dean romanas "Leningrado Madonos". Nors tema ir žiauri - bado ir masinių mirčių ženklinta Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokada.

Tai knyga apie moterį Mariną. Knyga sudėta iš dviejų laiko linijų, karo Rusijoje, kai Marina buvo jauna, ir dabarties - senatvės, leidžiamos emigracijoje Amerikoje. Alzheimerio kankinama Marina sunkiai suvokia aplinką ir dabartį, tačiau su visomis smulkmenomis prisimena senuosius laikus, karą, badą Leningrade, darbą Ermitaže.

Kadangi buvau skaičiusi dokumentinę knygą apie Leningrado blokadą, buvo daug aiškiau ir lengviau įsivaizduoti, kas ten aprašoma.

Kad atsiribotų nuo gatvėse tvyrančių baisumų ir bado Marina kuria galvoje savąjį Ermitažą, mat iš tikrojo visos vertybės išvežtos ar paslėptos.

R. Č. nuotr.

Kad neužmigtų, ji įsivaizduoja savo atminties rūmus. Vaikščiojant dieną po tikras sales ne taip sunku viską prisiminti. Kai kuriuose salėse tušti rėmai sudaro tarsi žemėlapį, ir jai tereikia užpildyti tuos rėmus. Bet naktimis renka remtis tik atmintimi. Šiąnakt jį tariasi esanti Rembranto salėje, pradeda nuo rytinių durų. Užsimerkia ir atsistoja tarpduryje. Regi žalias sienas, marmurines plokštes, iškilnią salę su romių olandų figūromis ir veidas, tada ima laisvai pasakoti apie paveikslą, kurį pirmąjį pamatytų.
Beje, neblogas būdas ką nors atsiminti - statyti atminties rūmus. Kas perskaitys knygą, gal didelio knyginio pasitenkinimo ir nepatirs, bet bent jau sužinos neblogą atminties lavinimo receptą. 

Knyga kūrybiška, įdomus siužetas ir tema, tačiau pritrūko aiškaus tikslo, dėl ko ši knyga rašoma. Mane nelabai kas šokiravo ar jaudino šioje knygoje, neaiški kulminacija, trūko pabaigos. Trūko kokio nors trenksmo - kai užverti knygą ir nebeatgauni kvapo. 

Dabar jaučiuosi ne kaip bėgusi maratoną, o kaip suvaikščiojusi iki parduotuvės ir atgal - taip paprastai ir buitiškai. Nors gal tiksliau reikėtų sakyti - iki paveikslų galerijos, paklebenusi uždarytas jos duris ir grįžusi atgal.

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 240
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "The Madonnas of Leningrad"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.