Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Leelo Tungal "Draugė mergaitė ir suaugę žmonės", arba Kelionė į praeitį

Šiuo metu, kai atsidaręs naujienų portalą net nebežinai ko tikėtis, kasdien mąstai, stovime ar jau peržengėme karo slenkstį, labai laiku į rankas pateko knyga - estės Leelo Tungal "Draugė mergaitė". Knyga apie sovietų okupaciją Estijoje šeštajame dešimtmetyje, panašu paremta autobiografiniais motyvais.

Knyga skirta vaikams ir paaugliams. Ir nors parašyta ir iliustruota puikiai, tačiau man, kaip nepaauglei, pritrūko emocinio krūvio. Net negali lyginti, pavyzdžiui, su Sofi Oksanen "Valymu", nors ir ten, ir čia rašoma apie tą patį - Estiją sovietmečiu.

Šioje knygoje viskas - sovietmetis, kratos, persekiojimai, močiutės tremtis, motinos suėmimas - atskleidžiama per mažos mergaitės požiūrį, ir kaip visada tokiose knygose realybė smarkiai sušvelninama vaikiško proto, nors knygos gilumoje sklandančios nuotaikos (suaugusiųjų pokalbiai ir nutylėjimai, skambučiai, kratų aprašymai, šnabždesiai, nuojautos, aplinkos aprašymai) skleidžia šiurpią nuotaiką ir atsipalaiduoti neleidžia.
- Tata, gelbėk! - surikau iš visų jėgų. Tuo pat metu juodišius, stvėręs mane už pečių, supurtė taip stipriai, kad rausvas marmurinis albumėlis iškrito man iš po pažasties. Vyras pačiupo jį ir rankove nuvalė purvą. Mėginau atimti albumą, bet vyriškis stumtelėjo, kad vos neklestelėjau ant žemės. 
- Ką visa tai reiškia? - tada staiga atsirado šalia manęs, sugniaužęs kumščius. Abu jo draugai irgi piktai spoksojo į juodišių, kuris tarsi sutriko. 
- Tyrėjas Varikas, - tarė jis skubriai, bedęs pirštu mano pusėn. - Tasai pamplys norėjo pasprukti su daiktiniu įrodymu!
Rašytoja rašo talentingai ir kūrybiškai. Knyga neatskiriama nuo puikaus apipavidalinimo - nuostabaus viršelio ir iliustracijų tekste, koliažų iš senųjų laikų nuotruopų (dailininkas Urmas Viik). Išblukusios nuotraukos, vaikiški piešiniai, protokolų kopijos, iškarpos iš senų to laikmečio knygų ir žurnalų - koliažai, tarsi pablukę pagrindinės pasakotojos - mergaitės - vaikystės prisiminimai.

Nors mano gyvenimo Sovietų Sąjungoje stažas nedidelis, tačiau knyga atgaivino daug to laikmečio detalių sąmonėje. Ir sukėlė klausimų - suaugusieji prisimins ir atpažins tas detales, tačiau kaip dėl paauglių, kuriems rašyta ši knyga? Ar jie sugebės suvokti tai, apie ką kalba rašytoja? Ar gal juos per daug nuvertinu? Juk pati ankstyvojoje paauglystėje skaičiau ir Hemingvėjų, ir Remarką, ir "Kareivį Šveiką"...

Dar papildysiu knygos apžvalgą socialine reklama, labai gerai savo nuotaika atspindinčia knygą ir dabartinę politinę situaciją: kas būtų, jeigu būtų...


Dėl knygos - nors man pritrūko stiprumo šioje knygoje, bet vistiek turbūt vertinu aukščiausiu balu. Visa knyga - kaip teksto ir iliustracijų kompleksas - yra puikiai apgalvota.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Gimtasis žodis"
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 2010
Originalo pavadinimas: "Seltsimees laps ja suured inimesed"
Puslapių: 216
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Dar neteko skaityti šios knygos, bet į savo norimų knygų sąrašą ji jau įrašyta :) Ačiū už aprašymą :) Sėkmės skaitant toliau knygas :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.