Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Lorenzo Carcaterra "Saugi vieta", arba Moteris+vyras=smurtas

Lorenzo Carcaterros autobiografinis romanas "Saugi vieta" - visai nesaugi vieta, ir skaitymas buvo "nesaugus": pribloškiantis, sukrečiantis, dirglus, kankinamas. Skaičiau ilgai ir sunkiai, ne dėl stiliaus, tačiau dėl temos.

Tai istorija apie kelias italų šeimos kartas - Italijoje ir Amerikoje. O pačiame centre - pasakotojas, jo tėvas ir motina. Ir smurtaujančio tėvo išsišokimais persmelktas šeiminis gyvenimas.

Rašoma vyriškai: nedangstant smurto simboliais ir metaforomis, su smulkmenišku mušimo ir prievartavimo proceso aprašymu.

Viskas vyksta Pragaro virtuvėje - emigrantų apgyventame Niujorko kvartale. Ir rašytojas tarsi dokumentuoja savo šeimos ir šio kvartalo gyvenimą - šiurkštų, žiaurų, skurdų.
Tėvo elgesys visiškai atitiko Pragaro virtuvės normas. Čia gyveno fiziškai stiprūs vyrai ir paklusnios jų žmonos bei vaikai. Smurto aktai buvo tokie pat atviri ir įprasti kaip sekmadienio popietės pasivaikščiojimai ką tik nupjautomis vejomis prie De Vito Klintono parko.
Mane šeiminio smurto temos visada sukrečia, aš užsiblokuoju nuo knygos ir jau blaiviai mąstyti nebegaliu. Mane tik kankino klausimas "Kodėl?". Iš kur toks smurtas? Kodėl moterys teka už tokių vyrų? Kodėl jų nepalieka? Esu skaičiusi knygų šia tema, straipsnių, stebėjusi tokias moteris, savo laiku esu ėmusi interviu iš Moterų krizių centro gyventojų, kvietusi policiją kaimynei. Tačiau atsakymo nerandu. Atsakymas "Bet juk jis mano vyras" (romane ir realybėje) manęs neįtikina.

Turbūt čia būtų proga pasidalinti šiuo video (spausti nuorodą), kur viena prancūzų menininkė savo filmuotuose vaizdeliuose sukeičia moters ir vyro vaidmenis. Šokiruoja. Ir nerašykit, kad perdėta, kad ieškoma problemų, kur jų nėra, ir t.t. Pastebėjau, kad tokius komentarus po šio video nuorodomis rašo tik vyrai, moterys tyli. Arba ginasi.

Na, o romanas galvoje sujudino daug ką, bet kai sėdau apmąstyti, supratau, kad visa tai tik emocijos, o apie knygą - nieko. Tad jums patiems teks susipažinti su šia knyga ir atrasti jos subtilybes, niuansus ir grožį, jei jo čia yra.

Mano įvertinimas: 3/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "Safe place"
Puslapių: 351
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 10 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.