Pusantrų metų Pietų Amerikoje, o Žydronei Lukšytei pavyko išspausti tik tiek? Sausa ta jos "Pietų Amerika".
Nežinau, kaip nusprendėme. Prisimenu tik viena - kai sprendimas jau buvo priimtas, nesigręžiojau į kitas pasaulio puses ir tvirtai žinojau, kad pasirinkimas teisingas. Mūsų laukė legendomis apipinta, atradėjų vaizduotę žadinusi ir iki šiol mįslinga Pietų Amerika. Ketinome pakeliauti metus. O po to paaiškėjo, kad tas žemynas užlaikė ilgiau. Ir iki šiol mane tebelaiko.
Tačiau būtent tai ir keista - tokie pokyčiai gyvenime, tokia trauka, svajonių svajonė, "mįslingoji" žemė ir... tik toks nuobodus, banalus tekstas. Norėjosi ryškesnių įspūdžių, įdomesnių įžvalgų ir pastebėjimų. Ir apskritai - gylio tekste. O dabar viskas iš serijos "Ką matau, tą dainuoju". Gerai, kad daug nuotraukų, nes jos įdomesnės už tekstą. Nieko panašaus į emocingą, gyvą, ant ribos balansuojančią Vaivą Rykštaitę. O ir kiti negausūs mano skaityti tekstai apie Pietų Ameriką buvo įdomesni.
Leidykla: "Obuolys"
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 436
Komentarai
Rašyti komentarą