Žydronė Lukšytė "Pietų Amerika", arba Blankus ryškios svajonės aprašymas

Pusantrų metų Pietų Amerikoje, o Žydronei Lukšytei pavyko išspausti tik tiek? Sausa ta jos "Pietų Amerika".

Suprantu, tai buvo iššūkis sau - gyvenimo kelionė. Svajonės įgyvendinimas, metus prestižinį darbą ir su kuprine ant pečių bastantis po nepažįstamą žemyną. Tai buvo kelionė, padėjusi atrasti autorei pačią save ir savo pašaukimą. Po šios kelionės Ž. Lukšytė atidarė savo kelionių agentūrą ir ėmėsi organizuoti keliones į Pietų Ameriką.

Nežinau, kaip nusprendėme. Prisimenu tik viena - kai sprendimas jau buvo priimtas, nesigręžiojau į kitas pasaulio puses ir tvirtai žinojau, kad pasirinkimas teisingas. Mūsų laukė legendomis apipinta, atradėjų vaizduotę žadinusi ir iki šiol mįslinga Pietų Amerika. Ketinome pakeliauti metus. O po to paaiškėjo, kad tas žemynas užlaikė ilgiau. Ir iki šiol mane tebelaiko.

Tačiau būtent tai ir keista - tokie pokyčiai gyvenime, tokia trauka, svajonių svajonė, "mįslingoji" žemė ir... tik toks nuobodus, banalus tekstas. Norėjosi ryškesnių įspūdžių, įdomesnių įžvalgų ir pastebėjimų. Ir apskritai - gylio tekste. O dabar viskas iš serijos "Ką matau, tą dainuoju". Gerai, kad daug nuotraukų, nes jos įdomesnės už tekstą. Nieko panašaus į emocingą, gyvą, ant ribos balansuojančią Vaivą Rykštaitę. O ir kiti negausūs mano skaityti tekstai apie Pietų Ameriką buvo įdomesni.

Leidykla: "Obuolys"

Leidimo metai: 2013

Puslapių: 436