Man patinka Borisas Akuninas - ką rašo ir kaip rašo. Fandorino serijos dar nebuvau skaičiusi, tad pradėjau nuo pirmosios dalies - "Azazelio". Azazeliškai puiku.
Ypač tas pagrindinis - jaunasis seklys - šiek tiek naivus, nelabai patyręs, bet iniciatyvus, entuziastingas ir gabus Erastas Fandorinas.
- Suaugai, - netikėtai prabilo Bežeckaja tyliu, mąsliu balsu. - Ir, regis, suvyriškėjai.
Ji nuleido ranką, ir peniuaras nuslydo nuo apvalaus peties, tokio balto, kad Erastas Fandorinas nurijo seiles.
- Drąsus, įžūlus kvailelis, - pasakė ji taip pat negarsiai ir pažvelgė jam tiesiai į akis. - Ir labai, labai dailutis.
- Jeigu sumanėte mane sugundyti, veltui švaistote laiką, - rausdamas sumurmėjo jis. - Ne toks aš ir kvailelis, kaip įsivaizduojate.
Smagus skaitymas - tik verti puslapį po puslapio ir, rodos, jau ketvirtą mėnesį besitęsiančio 'reading slumpo' kaip nebūta. Jei visos knygos būtų tokios, tai neskaitadienių - neskaitamėnesių - net nebūtų.
Nustebino pabaiga. Netikėta, neseilėta, šokiruojanti ir niūri. Ir padeda pagrindą tęsiniui, kurį tikrai skaitysiu.
Mano įvertinimas: 5/5
Leidykla: "Sofoklis"
Leidykla: "Sofoklis"
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 224
Originalo metai: 1998
Originalo pavadinimas: "Азазель"
Komentarai
Rašyti komentarą