Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Asuka Fujimori "Mikrokosmosas, arba Sogos teorema"

Trenkta, sukta, įžūli ir patraukli knyga. Autorė Asuka Fujimori - greičiausiai net ne japonė, greičiausiai net ne moteris. Kas - neaišku, tai - tik anonimas, prisidengęs japonišku vardu. "Mikrokosmosas, arba Sogos teorema" - ne Japonijos atspindys. Viskas, ką skaitysite, yra tik autoriaus vaizduotės vaisius. Nesitikėkite arbatos gėrimo ceremonijų aprašymų ar rytietiškos išminties.

Neverta ieškoti konkrečių sąsajų su Japonija. Tai - ne Japonija, tai - paralelinis pasaulis, egzistuojantis autoriaus ir skaitytojo galvoje. Nepaisant to, kad knygoje yra Japonijos ir kitų šalių užuominų, vietovardžių (Japonijos, Rusijos, Amerikos), realių faktų (Hirošimos sprogimas, karas ir t.t.).

Ši knyga - tikras kosmosas, mikrokosmosas, jei teisingiau pasakius. Autoriaus vaizduotės vaisius, du pasauliai: kažkelioliktojo amžiaus Japonija ir laikotarpis prieš ir per II pasaulinį karą. Šie abu pasauliai labai panašūs: ištvirkimas, iškrypėliai, korupcija, kastos, žmogžudystės. Išlepinti žmonės su iškrypėliškais ir pražūtį nešančiais norais. 

R. Č. nuotr.
- Nuostabioji princese, jūs išties negailestinga. Mano tėvas mirė dėl jūsų kaltės.
- Ką?! Dėl mano kaltės? Na tai gražiausia! Gal norite išperti man kailį?
- O ne, niekados, jūs tokia graži, vien jus paliesti būtų nusikaltimas. Tačiau ta kregždės giesmės istorija...
- Kregždės? Kokia istorija?
- Nagi prisiminkite. Jūs prašėte, ir labai primygtinai, mano tėvą sugauti kregždės giesmę...
- Kregždės giesmę? Man? Na ir nustebinote! Ką man veikti su tokiu niekalu! Mano pačios balsas malonus, kur kas labiau kerintis nei melodingiausios paukščių giesmės. Nagi, išeikit iš mano apartamentų ir netrukdykit manęs dėl niekniekių. 
Tekstas - įžūlus ir drąsus. Tiesa, vis negalėjau susitaikyti su minčių šokčiojimais - kartais net atversdavau puslapį atgal, kad įsitikinčiau, jog neperverčiau iškart dviejų. 

Ritmas greitas: keičiasi vaizdai, laikmečiai, vietos, žmonės. Ir vis nauji žmogaus silpnybių aprašymai. Tikra ydų kolekcija, kurios viršūnėje - pagrindinis veikėjas Hitošis, velkantis ant savo pečių kelių šimtų metų Sogos šeimos istorijos svorį. 

Pabaiga šokiravo, nustebino netikėtu posūkiu - prieš tai skaitytame tekste buvo vos pusės sakinio užuomina... Gal ir rasčiau prie ko prisikabinti šioje knygoje, bet tas trenktas pasakojimas įtraukė ir sužavėjo.

Mano įvertinimas: 5-/5 

Leidykla: "Tyto Alba"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 2005
Puslapių: 319
Knygą radau: knygyne
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

  1. Pritariu del trenkto rasymo stiliaus bei itraukiancio, greito tempo. Tik man asmeniskai tas posūkis pabaigoje pasirode toks siek tiek "tarsi is dangaus", del to pabaiga jau kiek nuvyle. Bet knyga ne prasts, "susivalge" tikrai greitai - dekui uz rekomendacija :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.