Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Asuka Fujimori "Mikrokosmosas, arba Sogos teorema"

Trenkta, sukta, įžūli ir patraukli knyga. Autorė Asuka Fujimori - greičiausiai net ne japonė, greičiausiai net ne moteris. Kas - neaišku, tai - tik anonimas, prisidengęs japonišku vardu. "Mikrokosmosas, arba Sogos teorema" - ne Japonijos atspindys. Viskas, ką skaitysite, yra tik autoriaus vaizduotės vaisius. Nesitikėkite arbatos gėrimo ceremonijų aprašymų ar rytietiškos išminties.

Neverta ieškoti konkrečių sąsajų su Japonija. Tai - ne Japonija, tai - paralelinis pasaulis, egzistuojantis autoriaus ir skaitytojo galvoje. Nepaisant to, kad knygoje yra Japonijos ir kitų šalių užuominų, vietovardžių (Japonijos, Rusijos, Amerikos), realių faktų (Hirošimos sprogimas, karas ir t.t.).

Ši knyga - tikras kosmosas, mikrokosmosas, jei teisingiau pasakius. Autoriaus vaizduotės vaisius, du pasauliai: kažkelioliktojo amžiaus Japonija ir laikotarpis prieš ir per II pasaulinį karą. Šie abu pasauliai labai panašūs: ištvirkimas, iškrypėliai, korupcija, kastos, žmogžudystės. Išlepinti žmonės su iškrypėliškais ir pražūtį nešančiais norais. 

R. Č. nuotr.
- Nuostabioji princese, jūs išties negailestinga. Mano tėvas mirė dėl jūsų kaltės.
- Ką?! Dėl mano kaltės? Na tai gražiausia! Gal norite išperti man kailį?
- O ne, niekados, jūs tokia graži, vien jus paliesti būtų nusikaltimas. Tačiau ta kregždės giesmės istorija...
- Kregždės? Kokia istorija?
- Nagi prisiminkite. Jūs prašėte, ir labai primygtinai, mano tėvą sugauti kregždės giesmę...
- Kregždės giesmę? Man? Na ir nustebinote! Ką man veikti su tokiu niekalu! Mano pačios balsas malonus, kur kas labiau kerintis nei melodingiausios paukščių giesmės. Nagi, išeikit iš mano apartamentų ir netrukdykit manęs dėl niekniekių. 
Tekstas - įžūlus ir drąsus. Tiesa, vis negalėjau susitaikyti su minčių šokčiojimais - kartais net atversdavau puslapį atgal, kad įsitikinčiau, jog neperverčiau iškart dviejų. 

Ritmas greitas: keičiasi vaizdai, laikmečiai, vietos, žmonės. Ir vis nauji žmogaus silpnybių aprašymai. Tikra ydų kolekcija, kurios viršūnėje - pagrindinis veikėjas Hitošis, velkantis ant savo pečių kelių šimtų metų Sogos šeimos istorijos svorį. 

Pabaiga šokiravo, nustebino netikėtu posūkiu - prieš tai skaitytame tekste buvo vos pusės sakinio užuomina... Gal ir rasčiau prie ko prisikabinti šioje knygoje, bet tas trenktas pasakojimas įtraukė ir sužavėjo.

Mano įvertinimas: 5-/5 

Leidykla: "Tyto Alba"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 2005
Puslapių: 319
Knygą radau: knygyne
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

  1. Pritariu del trenkto rasymo stiliaus bei itraukiancio, greito tempo. Tik man asmeniskai tas posūkis pabaigoje pasirode toks siek tiek "tarsi is dangaus", del to pabaiga jau kiek nuvyle. Bet knyga ne prasts, "susivalge" tikrai greitai - dekui uz rekomendacija :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...