Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pawel Huelle "Mercedes-Benz", arba Kaip Hrabalas pakišo koją Huellei

Patrauklus viršelis, šiuolaikiškas, neprastas tekstas: lenkų rašytojas Pawel'as Huelle prisipažįsta meilėje savo vairavimo instruktorei panelei Civlei ir mylimam čekų rašytojui Bohumilui Hrabalui. Bet tai P. Huellei ir pakišo koją.

Jei ką tik nebūčiau perskaičiusi Hrabalo, tai Huellės knyga turbūt būtų pelniusi vien pagyras. Bet dabar, kadangi mane sužavėję Hrabalo tekstai vis dar švieži galvoje, ši knyga, kuri iš esmės ir yra skirta čekų rašytojui, pasirodė tik menkas B. Hrabalo kūrybos atspindys.

"Mercedes-Benz" parašyta B. Hrabalo kūrybos stiliumi. Panašus ritmas, kelios, atrodo, vienu metu besivystančios istorijos, vienas per kitą lipantys vaizdai... Tiesa, Hrabalo knygose viskas sudėliota ryškiau, sklandžiau.

O ši "Mercedes-Benz'o" istorija pasirodė kažkokia neišbaigta. Nors ir miela. Neblogas skaitinys, bet kai turi su kuo palyginti...

P. Huelle rašo apie vairavimo pamokas. Žavinga istruktorė, su kuria pasakotojas čiauška neužsičiaupdamas - apie Hrabalą, mėgiamus kūrinius, apie senelio ir močiutės istoriją, apie lapių medžiokles automobiliais, apie senovinį citroeną, apie šeimos palikimą mersedesą, kuriam sutaisyti prireikdavo 39 valandų, jei norėdavai važiuoti vieną, apie karą, apie Lenkiją, "papuoštą" sovietiniais daugiabučiais ir ydomis.

Vairavimo ir gyvenimo pamokos tęsiasi ne tik miesto gatvėse, bet ir instruktorės sodo sklype ar paplūdimyje prie jūros.


R. Č. nuotr.
Tik įsivaizduokite, mielas pone Bohumilai, vos pabaigiau pastarąjį sakinį, mano instruktorė uždėjo ranką man ant peties ir taip sėdėdami sustingę, lyg įsimylėjusių mokinukų porelė, žvalgėmės po tamsiai melsvą įlankos apsiaustą, per kurį lėtai slinko laivų, stovinčių reide ir išplaukiančių į Karaliaučių, Stokholmą, Helsinkį, Visbį, Hilversiumą ar dar kur nors, žiburiai, ir tą akimirką pasijuto neįtikėtina nuotaika, tokia tarp mudviejų tekanti psichologinė Golfo srovė, ir visai ne dėl to nekalto prisilietimo, o ėl gilių principinių, galima sakyti, pamatinių priežasčių: tiesiog, mielas pone Bohumilai, jautėmės esą giminingos sielos, apie kurias rašė Šelis, Kitsas, Baironas ir Mickevičius, jautėme kai ką, iš ko šiandien juokiasi visi, net menininkai ir mokslininkai, ko nesuvokia kunigai, ko nebepažįsta rašytojai - žodžiu, mudu susiejo ta visai išnykusi kalba, tarsi bobų vasaros voratinklis, nors buvo visai ne spalis, o gegužės naktis, danguje jau akivaizdžiai viešpatavo Arktūras, o jį lydėjo šviesioji Spika iš Mergelės žvaigždyno, Didieji Grįžulo Ratai dardėjo nuo Bornholmo į Helio pusę, o mūsų pėdas skalavo tuo metų laiku dar šaltas jūros vanduo.
Vis gi "Mercedes-Benz" neblogas skaitinys. Geras skaitinys. Ypač tiems, kurie dar neskaitė Hrabalo. Kūrinys išradingas, jautrus ir pašvęstas mylimam rašytojui.

 Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 143
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "Mercedes-Benz"
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Eglė Aukštakalnytė-Hansen "Mamahuhu", arba Šalis, kurioje draudžiama svajoti

Eglė Aukštakalnytė-Hansen, knygos "Mama Afrika" autorė, iš Kenijos turėjusi persikraustyti į Šanchajų, savo potyrius išdėstė knygoje "Mamahuhu. Šešeri metai Kinijoje".

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".