Po kelių nuobodžių, painių, sunkių, neįdomių knygų skaityti puikią mėgiamo rašytojo knygą buvo vienas malonumas. Markuso Orthso "Katalina" 2006 metais pelnė geriausio Vokietijos istorinio romano titulą.
Tačiau, kai po kelių dienų Chuanas ir Katalina tapo gimdymo liudytojais - naujagimis buvo mergaitė, - ir kai Katalina paprašė išversti į ritualinę kalbą ("Tu būsi namų širdyje, niekur neisi, niekad netapsi keliautoju, būsi įkalinta ugnis, ugniakuro akmuo, čia tave įkurdina ir užkasa mūsų dievas), kai pamatė, kad į mergaitės lopšį dedamas audimo prietaisas (berniukui dėtų mažiuką kardą ir skydą), Katalina Chuanui pasakė, kad atėjęs laikas keliauti toliau.
Vien šykštus šios asmenybės apibūdinimas kelia smalsumą, o M. Orths apsiėmė parašyti apie ją visą knygą. Rašytojas šen bei ten surankiojo užuominas apie šią realią asmenybę ir sukūrė romaną. Ir jei kituose kūriniuose įprastas jo stilius kartais kiša jam koją ("Mokytojų kambarys", "Kambarinė"), tai čia viskas tinka kuo puikiausiai.
Knyga - tarsi nenugludintas deimantas. Nuostabus ir šiurkštus tuo pačiu metu - kaip ir pati Katalina de Erauso, kaip ir tas laikmetis - 16 ir 17 amžių sankirta.
Velniškai įdomi nuostabios ir drąsios moters istorija. Patenkinamas ne tik skaitytojo nuotykių troškimas (Katalina keliauja iš Ispanijos į Vest Indiją, sudūžta jos laivas, ji patenka į kalėjimą, užsirašo į kariuomenę, kovoja dvikovose), tačiau rašytojas leidžia pasimėgauti ir gilesniais romano klodais.
Viskas netikra, mąstė Franciskas. Viskas tik suvaidinta. Ir ta nauja mintis virto įsitikinimu, kuris buvo ir paprastas, ir baisus: jir visi tokie, tie žmonės. <...> Kaip jis vaidina prieš žmones, taip ir jie vaidina.
Katalina bando surasti save - suvokti, kas ji tokia. Būti apsimetėliu nelengva - bet kada gali būti atpažintas. Tačiau sunkiausia Katalinai susivokti savyje: ką jai veikti, ko ieškoti, ką mylėti. O ir ta meilė romane - nenugludinta, neromantiška, visai neholivudiška, nepikantiška. Kaip ir visas romanas iki pat pabaigos - jokių nereikalingų puošmenų, tik kraštutinumai. Nelabai pasispardysi, pasirinkęs tokį savo kelią, kaip Katalina-Fransiskas: telieka eiti tuo keliu iki pabaigos.
Indėnai neturi žodžio "būtum"...
Leidykla: "Mintis"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 296
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "Catalina"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą