Prisipažįstu - į lietuvių literatūrą vis dar žiūriu skeptiškai. Kai man pasiūlė paskaityti Rūtos Mataitytės romaną "Gunda", atsakiau - taip, žinoma, tačiau pagalvojau - nu pabandom (su potekste: o gal neverta?). Stereotipai išsisklaidė, knygą perskaičiau per dieną. Ir turbūt išradau vaistą lietuvių rašytojams: jie rašo gerai, tačiau jiems reikia išvykti iš Lietuvos, keliauti, kad turėtų apie ką rašyti. Išlipti iš katilo, kuriame verda savo sultyse.